Atmintinė „Savižudybių prevencija“ skiriama tam tikroms socialinėms bei profesinėms grupėms, kurių veikla ypač svarbi savižudybių prevencijai (bendros praktikos gydytojai, žurnalistai, mokyklų darbuotojai, kalėjimų tarnautojai, išgyvenusių savižudybę asmenų savitarpio paramos grupės). Ši rimta visuomenės sveikatos problema reikalauja mūsų dėmesio, tačiau savižudybės prevencija ir kontrolė anaiptol nėra lengvas uždavinys. Kaip rodo esamos padėties tyrimai, savižudybių prevencija yra įmanoma, tik ši veikla turi būti plati ir įvairiapusiška. Labai svarbu sudaryti kuo palankesnes sąlygas vaikams ir jaunimui auklėti, efektyviai gydyti psichikos sutrikimus, kontroliuoti aplinkos rizikos veiksnius. Savižudybės prevencijos programų sėkmę didžia dalimi gali nulemti kryptingas informacijos platinimas ir budrumo ugdymas. V., 2000. – 19 p.

Įžymaus suicidologo, gydytojo psichiatro E.S. Shneidmano „Savižudžio sąmonė“, tai knyga apie psichoterapinę pagalbą nusižudyti ketinantiems žmonėms. Pasitelkdamas tris įsimenančias istorijas iš savo praktikos autorius supažindina skaitytojus su svarbiausiais pagalbos savižudžiams principais. Knygoje pateikiama metodų psichinio skausmo stiprumui nustatyti. Skiriama specialistams, dirbantiems su nusižudyti ketinančiais žmonėmis, studentams ir visiems, besidominantiems aktualia savižudybių problema. Leidykla - Via Recta, 2002, - 151 p.

Jaunimo psichologinės paramos centro knyga, skirta skaudžiai ir iki šiol visuomenėje vengiamai temai - netektims. Knygoje „Netektys. Draugo laiškai II" kalbama apie tai kaip priimti ir išgyventi netektis, ji išsiskiria ne tik savo tema, bet ir tuo, kad autoriai apie šią skaudžią temą kalba labai suprantamai ir atvirai. Kiekviename skyriuje skaitytojas ras tikrų gyvenimiškų pavyzdžių - ištraukų iš elektroninių laiškų, kuriuos „Jaunimo linijos" internetinio konsultavimo programos "Draugo laiškai" savanoriams atsiuntė jauni žmonės. Leidinio sudarytojai: K. O. Polukordienė, A. Kazlauskaitė, P. Skruibis, R. Aleliūnaitė, M. Bagdonienė. – Vilnius: Heksagrama, 2005, - 72 p. Siųsti knygą>>

„Mokyklos bendruomenės vaidmuo savižudybių prevencijoje“. Leidinyje aptariamos ir nagrinėjamos paauglių savižudiško elgesio prielaidos, paauglių psichologinės krizės ir pagalbos galimybės, savižudybių grėsmės ženklai, savižudybių prevencijos mokyklose galimybės, prevencinės komandos formavimo principai, savižudybių prevencijos programų rengimas ir kt. Leidykla - Lututė, Kaunas, 2006.

Jay Asher „Trylika priežasčių kodėl“ (iš anglų k. vertė L. Būgienė). Romane pasakojama apie tai, kaip paauglys, vardu Klėjus Džensenas, vieną dieną, grįžęs iš mokyklos, prie durų randa atremtą batų dėžės dydžio paketą. Jo viduje – septynios audio juostos su trylika jose įrašytų pasakojimų. Vaikinukas namuose susiranda garaže dulkantį seną stereogrotuvą ir įdeda pirmąją kasetę. Iš kolonėlių ima sklisti prieš kelias savaites nusižudžiusios klasės draugės – Hanos Beiker – balsas. Kiekviena kasetė – tai atskiras pasakojimas, skirtas konkrečiam asmeniui iš mokyklos, kurio poelgis pastūmėjo Haną lemiamam žingsniui. Siuntinį gauna tik Hanos sudarytame sąraše esantys asmenys. Tai lyg žymė, kurią ji palieka trylikos žmonių gyvenime po savo mirties. Knygos veiksmas prasideda tuomet, kai Hanos jau nebėra. Audiokasetės – jos palikimas, savotiškas atsisveikinimo laiškas, likusiems šiame pasaulyje. Jay Asher savo knygai pasirinko nepaprastai jautrią, skaudžią, pačiais įvairiausiais jausmais bei išgyvenimais apipintą temą – savižudybę. Iki šiol mes nejaukiai susigūžtame išgirdę apie savižudybę, juo labiau – jauno žmogaus. Širdį užlieja gailestis, baimė, gėda, pasipiktinimas. Ir mes nutylame. Bijome pakelti akis, pažvelgti į aplinkinius, užkalbinti juos. Savu noru iš gyvenimo pasitraukęs žmogus kelia aplinkiniams begalinį nerimą, sujaukia įprastą, nusistovėjusį gyvenimą ir verčia stabtelėti, susimąstyti apie tai, kokį pėdsaką paliekame aplinkinių gyvenimuose (Žurnalas „Rubinaitis“, 2011, Nr. 1 (57); Dramatiška išpažintis: [recenzija Jay Asher knygai „Trylika priežasčių kodėl]. J. Sajevičienė). Leidykla - Alma littera, 2011.

Inger Anneberg „Sielvartas po savižudybės. Knyga tiems, kuriuos paliko". Lietuvoje vyrauja nuostata, jog apie savižudybę geriau nekalbėti, o savižudybės paliestų žmonių geriau vengti. Ne todėl, kad esame beširdžiai. Todėl, kad savižudybė kelia baimę mums patiems ir todėl, kad visiškai nieko nežinome ką iš tikrųjų jaučia ir ko iš tikrųjų iš mūsų nori savižudybės paliesti žmonės. Leidykla Tyto alba. 2006. – 415p.

Nida Žemaitienė „ Už tylos sienos / Savižudybių prevencijos gairės mokyklose“. Šiame leidinyje pateikiami pagrindiniai savižudybių prevencijos ir postvencijos principai mokyklos bendruomenėje. Specialistai dirbantys mokykloje, čia atras atsakymus į klausimus - kodėl svarbus tarpžinybinis bendradarbiavimas, kaip atpažinti savižudiškų ketinimų turintį mokinį, tėvų vaidmens svarbą savižudybių prevencijoje, kaip elgtis įvykus savižudybei, pagalba mokytojams ir kt. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2006. – 96 p.  

Danutė Gailienė „Jie neturėjo mirti“. Pasitelkus įvairių šalių mokslininkų tyrinėjimus, nagrinėjama socialinių ir kultūrinių faktorių įtaka nepaprastam savižudybių plitimui Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais, akcentuojama valstybinės savižudybių prevencijos programos svarba, svarstomos eutanazijos problemos. Leidykla Tyto alba, 1998. – 184 p.

Vytautas Kazlauskas „Šiandien niekas nesižudys“. Pasaulyje Lietuva pirmauja pagal savižudybių skaičių. Kiekvienam savižudžiui tenka dešimt žmonių, kurie bandė nusižudyti... Autorius įsitikinęs, kad žemėje bus tokia diena, kuomet niekas nenusižudys. Leidykla Asveja, 2002.

Danutė Gailienė „ Savižudybių prevencijos idėjos“, Vilnius, 2001. – 209 p.